pasiutvaikis

pasiùtvaikis sm. (1) 1. labai išdykęs, nenuorama bernas, vaikinas: Pasiùtvaikis tas, bijok iš tolo! Vn. ║ neklusnus samdinys: Tokį pasiùtvaikį turėtų gaspadorius iš namų išvaryti Šll. 2. nenuorama vaikas: Ak tu pasiùtvaiki, tau tik siusti! Rdn.